Nebežinau, ką man daryti…

Ar kada nors, nusvirus rankoms, teko ištarti frazę: ,,Nebežinau, ką man daryti“?gamtos didybė

Kai mano pasaulis pradeda žaibuoti, elgiuosi dviem būdais:

  • susigūžiu iš baimės ir gailiuosi savęs
  • arba pajėgiu stebėti.

Jeigu neišsigąstu, pavyksta suvokti gamtos didybę, kuri reiškiasi per mano jausmus (juk kai žaibuoja būna neapsakomai gražu).

O jeigu gyvenimo išbandymus priimu kaip dovaną, per milimetrą viduje pavyksta ūgtelėti.

Kaip Tu reaguoji į savąją lemtį?

Valda 🙂

 

 

Reklama
Paskelbta temoje Gyvenimo kelias, Savęs pažinimas, Uncategorized | Parašykite komentarą

Klausimai

Rytas. Nebenustygsta vietoje širdis. Iškyla klausimai, į kuriuos nedelsdama turiu atsakyti:

Kaip aš pasitinku gyvenimo išbandymus – ar drąsiai žvelgiu jiems į akis?laime

Ar suprantu ir įsivardinu, kas mane baugina?

Ar sugebu savo baimes iššūkiais paversti?

Gal tai, ką įžvelgiu kitame, iš tiesų priklauso man?

Kaip sekasi nerimą nuraminti?

Ar puoselėju nuoširdumą?

Ar aš tiesos ir švelnumo žvilgsniu matau save?

Ar prisimenu, jog esu daugiau nei fizinis kūnas?

Ar širdį girdžiu aiškiau negu protą?

Valda 🙂

 

 

 

 

 

 

 

 

Paskelbta temoje Gyvenimo kelias, Kūryba, Savęs pažinimas | Parašykite komentarą

Daryk tai, kas suteikia džiaugsmą

Ką Tu iš tikrųjų darai ir kodėl?

Kaip skamba – daryk tai, kas suteikia džiaugsmą?

Visi žinome, jog harmoningą aplinką įtakoja vidinė pusiausvyra. Ar kas nors pasikeistų, jei susirūpinimą ir nerimą pakeistume ramiu pasitikėjimu, jei pradžiugintume kitus, nieko nelaukdami mainais? Jei neiškotume to, kas atrodo tikra išorėje, bet žvelgtume į savo vidų?

Kaip gyventum šiandien, jei tai būtų paskutinė diena?

Valda 🙂

 

 

Paskelbta temoje Gyvenimo kelias | Parašykite komentarą

Atkurti ryšį su savimi

O jeigu liaučiausi apsimetinėti tuo, kuo nesu, ir būčiau taip, kaip jaučiuos iš tikrųjų?

 

Jeigu nebesistengčiau įtikti?

Jeigu negyvenčiau inertiškai?

Jeigu klausyčiau savo vidinių poreikių?

Jeigu atkurčiau ryšį su savimi?

Jeigu leisčiau širdžiai daryti, ką ji geidžia?

 

Kokį savo tikrumą pamatyčiau?

Kaip gyvenčiau pagal savo tiesą?

 

Paskelbta temoje Gyvenimo kelias, Pokyčiai, Savęs pažinimas | Parašykite komentarą

O sako…

O sako, kad tu nesuspėsikuzia

Gyventi, mylėti, svajoti,

O sako – leki

Tartum vėjo ir saulės karštai išbučiuoti,

O sako – palauki, suspėsi

Visa širdimi išgyventi,

Bet tu juk jauti savo tiesą

Ir nori į ją pasinerti…

Valda 🙂

Paskelbta temoje Kūryba, Savęs pažinimas, Uncategorized | Parašykite komentarą

GYVENTI ŠIRDIMI

Ilgą laiką buvau įsitikinusi, jog MYLĖTI tegeba tik išrinktieji, jog tai yra malonė, dovana, duotybė. Bet anądien mano pasaulis persidėliojo.

Man yra svarbu išjaust žodžius, juos išgyventi. Tikrumas glūdi kūno vibracijoj, judesy, sąmoningai išjaustoj emocijoj. Tokiais būdais man kalba vidus, o man patinka jo klausytis. Ir tądien jis kalbėjo apie meilę. Išgirdau, jog mylėti arba ne – asmeninis PASIRINKIMAS.

Supratau, jog mylėti ir būti mandagiam – panašūs procesai.  Jei noriu, galiu pasisveikinti su kaimynais, šypsotis pasauliui, o jei esu bloga koja pakilusi, manau, jog turiu teisę į pasaulį žvelgt iš padilbų. Kiekvieną akimirką patys renkamės, kokie norime būti. Kartais sąmoningai kuriame mandagaus žmogaus įvaizdį, nes norime būti malonūs. Kartais, net ir labai geidaudami, nesugebame išlikti kultūringi, nes smegenis užvaldo velniava.

Pasirinkimas vyksta konkrečiu laiku, konkrečioje situacijoje ir tik tam kartui. Net jei didžiąją gyvenimo dalį žmogus nebuvo mandagus, nuo pasirinktos akimirkos jis gali pasikeisti. Jis turi teisę kristi ir kilti tiek, kiek nori…

Mes TURIME PASIRINKIMĄ – laukti meilės arba patys mylėti.

Kai dirgesį pakeičia kantrybė, kai su atjauta širdyje girdžiu kitą, kai visa esatim atsiduodu ,,čia ir dabar“ momentui – tai vadinu GYVENTI ŠIRDIMI.

Ir jeigu šią akimirką pasirenku jaust meilę sau, aplinkiniams, gamtai, gyvenimui – aš ją jaučiu. Man gera… Myliu…

Tokia banali mintis, bet kiek daug erdvės viduj atsirado…

Valda 🙂

Paskelbta temoje Pokyčiai, Savęs pažinimas | Parašykite komentarą

Įkvėpėjas Murkius

Kapsi apyaušrio skausmasMurkis

Ašarom pliaupia dangus

Ryto tėkmės palytėtas

Stengias įkvėpti kitus.

 

Katinas Murkius nežino,

Kur jo tikrieji namai

Nerimo jausenos pilnas

Kūlversčiais lėkė čionai.

 

Tam, kad prigultų palaukėj

Tam, kad pagaištų šalia

Čia, kur jo pažintys laukia

Kur prasidėjus delčia

 

Niekas suprast negalėjo

Vienišo Murkiaus kelių  

Ėjo jis drąsiai, ,,kliedėjo“,

Murkė suprantamu jam tik būdu.

 

Murkius visai nenorėjo

Nieko įskaudint, sužeist

Linko kupra jam nuo ,,vėjų“,

Šiaušės nuo skausmo plaukai.

Niekas tuomet nesiryžo

Murkiaus priglausti, paguost

Ir prisileisti minties nemėgino,

jog gera kartu pasvajot

 

Keliavo jis širdį užvėręs

Ašaros graužė akis

Matyt ir girdėt nenorėjo

Plyšo galva ir ausis. 

Valda 🙂

 

 

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą