Ką matau aš?

Ar realybę visi matome ir išgyvename vienodai?
Šeštadienio vakaras, žmogus sėdi prie televizoriaus? Ar jis gyvena, ar jaučia gyvenimo pulsą? Kokia jo realybė? Gyvenimo laikas tiksi išgyvenant svetimas aistras, mėgaujantis svetimu džiaugsmu, mylint televizoriaus ekraną. Televizoriaus žiūrėjimas – jausmų izoliatorius, realybės pakaitalas, stiklainio laižymas vietoj medaus. Televizorius neprieis, neapkabins, nepajaus.
Šeštadienio vakaras prie jūros, mėgavimasis gamta, atvirumas sau ir pasauliui. Leidimas sau statyti smėlio pilis, mėtyti akmenukus vandens paviršiumi, užlieja širdį neapsakomu saldumu. Atrodo, vaikiški užsiėmimai, bet ar dažnai mes, suaugę, leidžiame sau pasinerti į savastį, į nuoširdumą, nebijodami, kad aplinkiniai pasakys, jog tai tuščias laiko švaistymas.
Ar žmogus, sėdintis priešais televizorių, mato tokią pačią realybę, kaip tas, kuris mėgaujasi buvimu? Ar jų išoriniai ir vidiniai pasauliai bent panašūs?
Ką renkatės jūs – laižote medų (gyvenate savo gyvenimą) ar medaus stiklainį (gyvenate TV aistromis)?medus

Reklama
Paveikslėlis | Įrašas paskelbtas temoje Gyvenimo kelias. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s