Drąsa būti savimi

Buvimas, tuo, kuo išties jau esi, įmanomas tik tada, kai susitaikai, jog tu iš tikro ir negali būti kitoks. Stengimasis užmaskuoti savo tikrąją esybę kelia patį nuostabiausią jausmą – kančią. Mėgavimasis kančia (lyg kūdikio verksmas) dovanoja aplinkinių dėmesį ir meilę, mmmm…kaip saldu tai jausti. Žingsnis, iš vaiko į suaugusiojo pasaulį, kelia baimę (tarsi ryžtantis įžengt į tamsų mišką). Kas gali pasakyti, ką Tu ten sutiksi ir kas Tave ištiks? Tik Tu pats – arba esi jau pasiruošęs žengti, arba dar gali pasikentėti – pasimėgauti (toks mielas, artimas ir pažįstamas kančios pasaulis). Ir tik tada, kai nuo kančios apsąla širdis, gali tiesiog stačia galva nerti į baimę, netikėtumams atverta širdim žengti į tamsų, bauginantį mišką. Drąsiai eiti į susitikimą su tuo, kuris nedrįsta būti savimi. Ir gal už tos baimės atrasi tikrąjį save.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Pokyčiai. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s