Mano ,,naujas pasaulis“

čAteina laikas, kai atsigręžus atgal ima juokas iš savo ankstesnių idealizavimų ir įsivaizdavimų. Vakarykščio maisto nebesinori valgyti 😀

Prisiminiau savo pimąją pažintį su dvasiniais, energetiniais dalykais, tuo, kas atrodė visiška ,,abrakadabra“.

Bendradarbė, maždaug prieš šešerius metus, pakvietė lankyti mistiškus ,,šaukštų lankstymo“ kursus pas bioenergetiką. Ėjau, nes buvau panirusi į rutiną, gyvenimas atrodė pilkas ir nuobodus, masino egzotika – be fizinės jėgos, tiesiog per sekundę, susukti šaukštą lyg spyruoklę. Sutikite, labai prasmingai skambantis užsiėmimas 😀

Pradžioj gavau išties daug negirdėtos informacijos,  kartais ji skambėdavo priimtinai, kartais atrodydavo tarsi visiški kliedesiai. Užsiėmimai vykdavo vieną savaitę per mėnesį, vakarais. Dažniausiai nekantriai jų laukdavau, o kartais eiti ragindavo tik tie egzotiniai gebėjimai, kuriuos žadėjo mokymų pradžioj (šaukštų lankstymas, vaikščiojimas stiklais).

Pamenu savo susinervinimą, kai pirmadieniais mokytojas nedalyvaudavo, bet įpareigotas žmogus įjungdavo filmus, kuriuos reikėjo peržiūrėti. Tai būdavo, dažniausiai, sena filmuota medžiaga apie NSO egzistavimą. Niršdavau iki negalėjimo, kokias nesąmones rodo, pats mokytojas nedalyvauja, o pinigus mokam lyg už normalią paskaitą.

Ryškiausias pasipiktinimas išlikęs, kai mokytojas pasakojo apie savo susitikimą su ateiviais. Tada jam net diagnozę buvau nustačius. 😀 Visas pasakojimas skambėjo lyg fantastinio animacinio filmuko scenarijus. Dabar aišku, jog to reikėjo sąmonės praplėtimui, išmetimui iš komforto zonos, nestandartinio požiūrio formavimui. Tik pakeitus tradicinį, ribotų įsitikinimų veikiamą mąstymą, galima nesusipjaustyti vaikštant stiklais, sulenkti šaukštą (vyras bandė fizine jėga atsukti – nepavyko) ir kitus pokštus. Kai išmokau lankstyti šaukštus, tai demonstravau visiems, kas tik panorėdavo.  Aplinkiniai juokaudavo, jog reiktų pasitreniruoti su ,,rimtesniais“ gelžgaliais.

Įsimintinas man buvo ir lipimas ant stiklų. Grupėje mūsų buvo apie 30 žmonių. Basomis ant stiklų galėjai lipti tada, kai jau jautei, jog esi tam nusiteikęs (susikoncentravęs į save ir patikėjęs žmogaus galių beribiškumu). Aš nutariau, jog lipsiu gal kokia 10, nes žiauriai bijojau susipjaustyti kojas, bijau ir kraujo, ir skausmo. Užlipo panelė, po kurios buvau nutarus eiti, na, ir visų siaubui – nulipdama susipjaustė, išsikruvino, gerai dar, jog negilios buvo žaizdos. Man, eiti po jos, drąsos neužteko. Pralaukiau dar pora žmonių, įsitikinau, jog jie sėkmingai nesusipjausto, tada išdrįsau. Galiu pasakyti, pasiryžimas lipti ir smegeninėj besisukantys ,,siaubiakai“ gąsdino, tačiau užlipus apėmė tikrų tikriausia ekstazė. Nereali buvo triumfo akimirka, kai suvoki įveikęs neaprėpiamą baimę, įsitikinimus ir standartinį požiūrį.

Metų gale, pabaigus kursus, šaukštų lankstymas, keista, tačiau visiškai nebestebino ir neatrodė svarbus. Pati stebėjausi visiškai pasikeitusiu požiūriu į save, žmogaus gebėjimus, visatą. Atsirado aiškus suvokimas, jog tai, kuo gyvenau ir tikėjau iki tol, išaugau; pajutau, jog jau nebetelpu į ankstesnius savo rėmus.  Buvo baisu, jog mano naujas pasaulis man nepažinus ir neaprėpiamas, tačiau kilo nevaldomas noras jį pažinti. Pradėjau vaikščioti į pasimatymus su savo naujuoju pasauliu 🙂

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Gyvenimo kelias ir pažymėtas , , , , , , , .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s