Įkvėpėjas Murkius

Kapsi apyaušrio skausmasMurkis

Ašarom pliaupia dangus

Ryto tėkmės palytėtas

Stengias įkvėpti kitus.

 

Katinas Murkius nežino,

Kur jo tikrieji namai

Nerimo jausenos pilnas

Kūlversčiais lėkė čionai.

 

Tam, kad prigultų palaukėj

Tam, kad pagaištų šalia

Čia, kur jo pažintys laukia

Kur prasidėjus delčia

 

Niekas suprast negalėjo

Vienišo Murkiaus kelių  

Ėjo jis drąsiai, ,,kliedėjo“,

Murkė suprantamu jam tik būdu.

 

Murkius visai nenorėjo

Nieko įskaudint, sužeist

Linko kupra jam nuo ,,vėjų“,

Šiaušės nuo skausmo plaukai.

Niekas tuomet nesiryžo

Murkiaus priglausti, paguost

Ir prisileisti minties nemėgino,

jog gera kartu pasvajot

 

Keliavo jis širdį užvėręs

Ašaros graužė akis

Matyt ir girdėt nenorėjo

Plyšo galva ir ausis. 

Valda 🙂

 

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Uncategorized. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s