Sumatavimai

Visi esame Viskas ir niekas. Nei didesni, nei mažesni visatoj – arba ir tokie, ir anokie. Su turtingu lyginuosi – esu vargšė, su vargšu – turtuolė. Nelygu, kokiu matu matuoju. O k…

Šaltinis: Sumatavimai

Reklama
Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Eina Žmogus…

Driekiasi gijos sidabro, auksu žėruoja aplink,

Eina Žmogus…Eina..

Žiežirbuoja…

Nešasi prasmę Savim.

Eina į tolį, į niekur,

Eina, kur žydi gėlė,

Ten, kur žiedai jį pakviečia,

Ten, kur Gyvoji Versmė.

Eina todėl, jog negali

Likti tenai, kur yra,

Eina, nes patiria naują

Šauksmą pažint Savyje.

Šaukia vidus

Ir Jis eina…

Tolimą kelią pirmyn…

Eina, sustoti negali,

Nori tikėti Savim.

Jeigu tikėsi Savim – nepalūši,

Mylias nueisi lengvai,

Ir kelyje nepražūsi,

Dings nežinios slibinai.

Nežinią nešies lyg deglą,

Švies jis tau kelią tamsoj,

Eisi pirmyn tik į Šviesą,

Neklausinėdamas – ko?

O jau kur link tu nueisi,

tai tik tavi skrupulai,

Išsižadėti pasaulio – tai irgi nėra blogai.

Mielas tad, kai jis geras, kai man patogu jame,

Ir nesiliauju kartoti – nekenčiu, noriu išeit – kai bėda.

Tuomet nebereikia plojimų, tuomet nebereikia Tiesos,

Viskas tuomet sutamsėja,

Nebesimato Šviesos.

Eina Žmogus…

Gal į Šviesá…

Valda 🙂

 

 

Paskelbta temoje Gyvenimo kelias, Kūryba, Savęs pažinimas | Parašykite komentarą

Ar tai vertinga?

Vertė užgimsta nusprendus. pedos

Kiek kartų per dieną nusprendi būti laiminga/-as?

Kiek kartų per dieną sau pasakai, jog esi mylėtinas ir reikalingas?

Kiek kartų per dieną pastebi, jog gyveni SAVO gyvenimą?

Niekas kitas negyvena mūsų gyvenimo, būdus ir reakcijas į jį renkamės pagal SAVO skonį 🙂

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Dovana Tau – Gyvenimas

Būna akimirkų, kai nemyli savęs, kai priekaištai sau pilasi dėl visko, kiek tik pajėgus aprėpti protas. Kai užplūsta jausmas, jog kitiems gerumų skirta ir dar su kaupu pridėta, o tau – vien trūkumų kalnai ant galvos supilti.

Ar pasikeistų matymas tada, jei pagalvotum, jog tai, kas skirta Tau (kūnas, mintys, patirtis) – ypatinga dovana (Gyvenimas), išskirtinai Tau padovanota? O jeigu žinotum, kad šita dovana itin didelė siekiamybė? Ar Tavo savivertės riba prasiplėstų?

Paskelbta temoje Gyvenimo kelias, Uncategorized | Parašykite komentarą

Negatyvo purvai

SONY DSC

Jei patys po purvą nemaurojam, gal ir neturim galimybės kito nutaškyti?

Vakar apturėjau nemalonų pokalbį, ponia panelė taškėsi savo negatyvo purvais. Iš pradžių stipriai sureagavau nuspręsdama, jog ji neturi teisės man priekaištauti dėl kitų elgesio, jog kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti įsitikinimus, elgesį, požiūrį į aplinką. Akimirką buvo pikta dėl ponios panelės įsivaizduojamos visagalybės.

Nuslūgus emocijų bangai pasimatė situacijos dugnas. Kokie mes greiti susieti įvykį su savo mintimis ir jausmais. Išsiliejo žmogus – tą pačią akimirką užvedam jam bylą: jis toks ir anoks, elgiasi taip ir anaip, iš jo galima tikėtis tik to ir ano. Kiek Tu bylų susegi per dieną?

Kai vakar ryte, lietui lyjant, vežiausi namo pasivaikščioti tolėliau išėjusį šunį, jis net keletą kartų mašinoj nusipurtė. Nutaškė ir mašiną, ir mane. Ar užvedžiau šuniui bylą? Ne. Jis gi šuo – neprognozuojamas, nemąstantis, jam lūkesčių didelių neturiu. Šuo purtosi turbūt todėl, jog šlapiam būti nejauku. Tai gal taip pat yra ir mums visiems? Gal negatyvo purvais taškomės tik tada, kai nebejaukiai jaučiamės patys? Jei patys po purvą nemaurojam, gal ir neturim galimybės kito nutaškyti?

Paskelbta temoje Savęs pažinimas | Komentarų: 1

Juodi debesys viduje

Anądien nutiko taip, jog tarp to, ką darau ir malonaus pasimėgavimo savo veikla, nutrūkodebesys jungiamoji grandis, pabudo neviltis, nepasitenkinimas, nuoskauda. Pusdienį norėjosi prasmegti su viskuo, kas neteikia džiaugsmo, kam nerandu paaiškinimo.

Vidus plazdeno, drebėjo, panikavo, jam nepatiko tokia jausena. Širdis trokšta, kad džiūgaučiau, būčiau patenkinta savimi, leisčiau sau klysti, tačiau savyje vis dar aptinku ir tokią dalį, kuri teisia, smerkia, varo į neviltį bei kelia dramas.

Tik suvokusi savo nuosavą vidinę dramą, nurimau. Kai įstengiu sutaikyti visas savo dalis, aiškiai pamatau, kas vyksta – kartais susipyksta mumyse gyvenantys vaikai.

Atplaukiantys juodi debesys – tai ne pasaulio pabaigos ženklas 🙂

Paskelbta temoje Uncategorized | Parašykite komentarą

Dykinėjimas

karusele

Padykinėjus ir atsipalaidavus atsiveria platūs nauji horizontai 🙂

Šiandien grįžau iš aktyvaus Vilniaus į ramų ir lėtą pavasarį Klaipėdos užmiestyje. Kelionės laiką išnaudoju apmąstymams, susivokimams, išjautimams. Šįkart apmąstymų tema išsisuko apie dykinėjimo naudą. Informacijos kaupimas, įvairios sporto rūšys bei kitos kažkokios veiklos negali būt įvardijamos dykinėjimu, nes tai poilsis. Dykinėjimas ir yra dykinėjimas… dykai – t.y. tuščiai – be jokių tikslų ir lūkesčių praleistas laikas stebint save. Taigi, dykinėjimas yra ypatingas gebėjimas, kurį labai pamėgau praktikuoti.

Dykinėdama turiu laiko ir noro skrupulingai išnagrinėti savo praeitį bei apibendrinti dabartinį savo gyvenimo ritmą. Tai panašu į savo drabužių spintos peržiūrėjimą, bet svarbu ne pačiam sulysti į spintą, o išsitraukus peržiūrėti bei įvertinti drabužius. Rūšiuojant spintos turinį paprasta atskirti reikalingus ir nebedėvėsimus drabužius, o dykinėjant – naudingus ir beverčius įsitikinimus.

Dykinėdamas gali nuspręsti, jog esi pasiryžęs pokyčiams. Veiklumas bei intensyvumas sukuria tobulas galimybes pabėgti nuo savęs, o dykinėjimas, kartais net nelabai maloniai, atsuka Tave į save. Pamatęs, jog Tavęs nebetenkina ankstesnis Tu, įgyji galimybe save naujai susikurti.

Norėdami sukurti kažką naujo, turime skirti laiko atsipalaidavimui. Ar Tau pavyko kada nors sukurti kažką nuostabaus ir nepakartojamo išgyvenant stresą bei nepasitenkinimą? Man – ne.

Dykinėjimas sukuria puikią galimybę išvysti bei pasirinkti kitą savo gyvenimo kelionės kryptį. Tai, kas atrodo didžiausia problema, gali pasimatyti kaip didžiulė galimybė.

Išvada – padykinėjus ir atsipalaidavus atsiveria platūs nauji horizontai 🙂

Paskelbta temoje Savęs pažinimas | Parašykite komentarą