Savęs pažinimas

Emocijų išlaisvinimas – tai susipažinimas su tikruoju savimi, tikrojo savęs pažinimas.

sorrow-rain-drops-splash

Savęs pažinimas

Viena pažįstama mergina (pavadinkime Skaiste) paskambinusi papasakojo, jog ji nebejaučia gyvenimo džiaugsmo, nes nesupranta, nei ko pati nori iš gyvenimo, nei ko kiti žmonės nori iš jos. Paklausė, ar įmanoma tai kaip nors išsiaiškinti. Kai pasakiau, kad tai ganėtinai lengvai išlukštenama, paprašė asmeninės konsultacijos.

Skaistė iš pirmo žvilgsnio atrodė drąsi ir savimi pasitikinti mergina. Ji išoriškai maskavo savo tikrąsias emocijas – nepasitikėjimą savimi ir kitais, pyktį ant tų, iš kurių nesulaukia pritarimo.

– Kodėl tu negali džiaugtis gyvenimu? – paklausiau.

– Nes netikiu, kad mano gyvenimas kada nors bus geras, nes nieko nesugebu padaryti gerai. Daugelis manęs nesupranta ir mane skaudina. Ir aš pati nekenčiu tų, kurie manęs nesupranta, – susigraudinusi atsakė Skaistė vienu įkvėpimu.

– O kaip įsivaizduoji gerą gyvenimą? – pasiteiravau.

– Aš noriu džiaugtis! – išrėžė. – Noriu pažinti save, noriu daryti tai, kas ir kaip man patinka, noriu, kad kiti mane mylėtų!

Savęs pažinimas, savo jausmų suvokimas jai buvo labai svarbu. Paklausiau: ,,Kada tu patikėjai, jog nieko nesugebi padaryti gerai? Kiek tau buvo metų?“. Nugrimzdusi į prisiminimus Skaistė pradėjo pasakoti:

– Mes su močiute kepėm kaimiškus sausainius, tokius, kur tešlą reikia per mėsmalę išsukti. Suku tą tešlą per mėsmalę, tačiau kažkodėl ji trūkinėja, man nepavyksta jų gražiai paimti ir sudėlioti. Nervinuosi, pykstu ant savęs, kad esu nevykėlė, nevėkšla, kuri nieko nesugeba gerai padaryti.

– Ar esi pastebėjusi, jog turi įprotį nekęsti savęs, kai nepasiseka kažką atlikti taip, kaip nori kiti? – paklausiau. Norėdama išspręsti savo problemą, ji turėjo ją pripažinti, pažvelgti savo problemai į akis. – Grįžk mintimis į tą laiką, kada dar kartą supykai ant savęs už nemokšiškumą, -pasiūliau. – Pasižiūrėk, kodėl nusprendei ir sau pasakei, jog nesugebi nieko tinkamai atlikti?

– Man kokie 8 metai. Kartu su tėvais mokykliniam vaidinimui darome boružėlės kaukę, – pradėjo pasakoti. – Kaukę darom draugiškai, visiems linksma, smagu, stengiamės ją padaryti kuo geresnę, – staiga Skaistės veide atsiranda skausmas, neviltis. Paklausiu, ką dabar ji jaučia? – Mes padarėm tą kaukę kitokią, negu visų vaikų, ne tokią įsivaizdavo ir mokytoja, visi vaikai ir mokytoja juokiasi iš mano kaukės.

– Ką dabar jauti? – paklausiau.

– Aš niekada nieko nepadarysiu taip, kaip kiti, tai, ką darau su malonumu, niekada neduos gero rezultato kitiems. Veikla, kuri mane džiugina, niekada nebus kokybiška ir priimtina kitiems.

Skaistė ir dabar jautėsi ta aštuonmete įskaudinta mergaite. Ji išlaisvino tai, ką jautė tąsyk, vaikystėje. Ji susiliejo su nepasitikėjimo ir nuoskaudos šaltiniu.

– Tiesiog išgyvenk, išjausk tai, -pasiūliau. Skaistė pradėjo verkti.

– Kas vyksta? – paklausiau.

– Jaučiuosi nevykėlė, kurios nesupranta, kuri nieko nepadaro taip, kaip kiti.

Paklausiau, ar ji pastebi, jog įvairiose gyvenimiškose situacijose tik ji pati taip save vertina. Skaistė nustebo, kai pajuto, kaip skaudžiai vaikystėj ją sužeidė pritarimo trūkumas, pačios vidinė kritika. Šiuo metu išgyvenamose abiejose situacijose veikė maža mergaitė, kuri reagavo į susiklosčiusias aplinkybes. Pasiūliau Skaistei pakalbėti su ta mergaite ir paklausti, ko ji išties nori.

– Ji sako, kad tiesiog nori jausti mėgavimąsi savo veikla ir gyventi taip, kad jaustų džiaugsmą ir meilę.

Mūsų galvose ir širdyse tūno gyvi prisiminimai, kurie valdo daugelį mūsų reakcijų, įtakoja mūsų elgesį, nuomonę. Ta įsiskaudinusi mergaitė neturėjo galimybės užaugti. Ji vis dar bando gauti kitų pritarimą, meilę, piktinasi žmonėmis. Paklausiau: ,,Ar besipiktindama, nekęsdama, ji gali pajausti džiaugsmą, meilę, palaikymą?“

– Aišku, kad ne, – užtikrintai atsakė.

Skaistės ,,suaugęs protas“ suvokė, kad ji elgiasi pagal mažos mergaitės įsitikinimus, jog tik vaikiškos nuoskaudos pozicija neleidžia jaustis vertinga bei mylima. Savyje ji aptiko mergaitę, kuri įtakojo dabartinį jos gyvenimą. Tačiau nuostabu yra tai, kad tik ji pati yra atsakinga už tai, koks tas gyvenimas bus. Nuoširdus ir atviras savęs pažinimas atidengė Skaistei uždangą, kuri slėpė tikrąsias jos galimybes ir gyvenimo džiaugsmą.

Gyvenime mes turime daugybę pasirinkimų įvairiose situacijose. Jei kažkokį įvykį įsivaizduosime kaip lietų, tai pamatysime, kad mes patys pasirenkame, kokiu būdu apsisaugosime nuo užklupusio lietaus (kaip sureaguosime į situaciją). Gal išskleisime skėtį, kurį visada nešiojamės (pasiruošę netikėtumams), gal palįsime po kokiu stogeliu (kantriai išlauksime, kol praeis), o gal, keikdami visą pasaulį, keliausime šlapdami – sprendžiame tik mes patys. Mes pasirenkame, kokia bus mūsų emocinė reakcija į lietų – džiaugsimės gavę galimybę pamatyti savo atvaizdą vandens lašuose ar niršime ant lietaus, kad jis sušlapino mus.

Mūsų tikroji esybė laisva gyventi taip, kaip trokšta, ji tobulai žino visus atsakymus, niekuo neabejoja. Savęs pažinimas prasideda nuo klausimo: ,,Kaip aš iš tikro jaučiuosi?“

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s